Laikas, pažįstamas Tau ir man, liečiantis mus visus, mažus ar didelius, senelius paliestus laiko rankų jau ilgus metus, ar mus mažus, augančius tėvų vaikus, besipinančius į laiko spendžiamus tinklus..
Skęstame laike, ar pagalvojai Tu kada, kad mes visi skęstame jame, kaip Titanikas vandenyne šaltame, kaip tavo laivas baltame lape, apšaudytas draugo spėjimų taiklių, it strėlė iš miško tamsių tankmių..
Leidžiame jam valdyti save, apkrauname, kad nešvaistytume jo bet kam ir bet kada.. Bet mielas Drauge pažvelk, mes prarandame save.. Gyvybės ieškome internete, atrodo siela gyvena ten kažkur jame..
Perkam, parduodam, nuomojam, išduodam.. Tai tampa baisiau už pinigus, nes per jį, širdyse gęso ugnys ir laužai, išnyko naktinės žvaigždės ir vaikystės sapnai..
Paskandinos vaikystės lyg laivai, parduotos sielos lyg daiktai.. Jausmai nutildyti laiko, užšaldyti lyg saldainis, tirpęs vaiko rankoj..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą