Ar pagalvoji kada nors, ką tamsa slepia savyje, kodėl žmonės užsidaro giliai savyje, kažkur širdį.. Ką tamsa turi savyje, kad traukia mane į naktį vis giliau.. Kuo toliau, tuoj baisiau, bet ir nesustabdomas noras pažinti įdėmiau.. kažkas naujo, nematyto, neeilinio, neskaityto.. diena pažįstam mes visi.. saulė, lietūs ir veiksmai, gyvenimas verda akivaizdžiai... bet naktį pabunda jausmai, kiti pasauliai, ir nuskriaustųjų būriai.. ar tiesiog mėnulis iš kažkur, pakyla aukštai ten, iš kur dieną šviečia saulė čionai. Tamsa.. ji nebaisi, nebijok Mažyt.. Baiminkis to kas tavo širdį ir tamsos vidurį.. Nenuspėjamai tu gyveni, kaip į naktį vienas išeini..
Ačiū tau slapčiausioji naktį, ką slepi tamsos vidurį, už milijonus žvaigždžių, sudaužytų vilčių ir milijardus prapuolusių minčių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą