Siekime begalybės kartu

2013 m. gruodžio 24 d., antradienis

Vaško lašas nepaskutinis..


Vaško lašas nepaskutinis,prigludęs prie stalo nupuošto, o tai lašas pirmutinis, kaip ir kūdikio šauksmas skardus,tik išvydus naujo pasaulio vartus. Nors ir Kalėdos artėja, o sniego nematyt, nepraraskim mieli mano vilties, sniegą priimkit iš širdies.


Kalėdų senis gal prabėgo, o gal tik praskrist savo galingu elnių pulku, bet prie visų, eglučių puoštų jis prilėks, ir dovaną gal maža, gal didžiule, tikrai paliks, Laiškelį mažą jis parašys, paliks, o gal tik kitais metais jis tau jį dovanos.

Bet Senelis nori atlygio nebrangaus, tai ne geras elgesys, ar žygdarbio garbino, o mažos šypsenos tyros, o gal juoko, vaikiško, švelnaus. Kartojuosi jau milijonas kartų, tai žinau, bet aš kaip ir Kalėdų senis prašau, nusišypsok Dangau, jug ir saulė tau šypsos nors ir kaip aukštai :)



Su Šventom Kūčiom, ir Kalėdomis jums :)
____________________________________
_____________________________________________



Lukas :)
P.s  Grįžau 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Tu - esi mano šiluma

Aš čia, Tu ten, tačiau jaučiu lyg būtum šalia. Laikas bėga nuo mūsų lyg kiškis šaltam žiemos sniege, o taip gera namuose priglust prie Tavo ...