Netobulas angelas esu, darau gyvenimui būdingų klaidų, mieste apsuptas kitų, aukštyn norinčių kilti širdžių. Ten aukštai tarp spindinčių tarsi vilko akių žvaigždžių, pakilusios sielos dairosi.. Nerasdamos sielos prieglobsčių jaukių... Jos stebi iš aukštų paukščių takų kampų, į porą stovinčia žmonių, jaučia Jų širdžių plakimą, girdi žodžius tyrius, Prieš tyrą dangų ištartus, iš mylinčių žmonių. Angelai mes netobuli, Tobulėti sukurti, kilti laiptais dievybės, Pajusti Aukštį didybės, jausti ribą gėrybių, nes nudegti galimybių turi, nepajusi ribos trapios ir duši kaip stiklas porceliano smulkaus.. Pajusk meilės didybe, pajusk skausmo galybe, suprask, žmogaus jausmus, gyvent savo, gyvenimo sukurtus fragmentus, ne kitų paliktus klaidingus brūkšnelius <3_________________________________________________________________________________
Tylus ir netobulas blogas jums, turėjęs išeiti prieš 20 dienų, gero skaitymo mieli skaitytojai ...
Lukas :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą