kodėl taip greit?

Kodėl taip greit prabėgo vaikystė?

Man 15-lika, ir atrodo viskas.. Atrodo dar prieš kelis metus žaidžiau su geriausiu draugu ant smėlio, su modeliukais, statėme namus, keitėmės jais, kūrėme zoologijos sodus, Linksmybių parkus.. Niekada nebuvo liūdna. visada būdavai linksmas, ir TIKRAI linksmas o ne kaip dabar, kad turi slėptis po šypsena, nors viduje tau skauda, sunku.. Tada net ir pamokas ruošdavai, nes žinai, jeigu paruoši būsi laisvas, bėgsi į kiemą, ar pas draugą, ir vėl skęsi šypsenų, naujų nuotykių, patyrimų rate. Tada nejautei jokių sunkumų, nesukai galvos apie ateitį, gyvenai ta diena..

Tie Iškritę dantukai, Nubrozdinti keliai, ir Praskelta galva, va tai buvo nuostabu, žiūri į save, ir kiekvienas randas, vis primena tai ko nepamirši visą gyvenimą.. Kaip tikėjai Seneliu šalčiu, kaip tikėjai dantukų fėja.. Nuostabu, ir nepakartojama, nes tai vaikystė.. 

O dabar? Viskas kitaip.. 16-liktas gimtadienis prieš akis.. Jaučiu tai ką mano tėvai jaučia.. Tie galvos skausmai, ilgi vakarai, Sąskaitos, Darbas, tiesiog jauti tai kartu, ir atrodo nori padėti, bet ne visada gali, ne visada.. Tai skauda, nes matai kaip jie suka galva, o tu tiesiog gali paklausti kas atsitiko..

Vaikyste, kodėl tu išėjai taip greit? Tiesiog Tada atrodo reikėjo tik draugų, mamos apkabinimo, ir šeimos. nebuvo įskaudinimų, širdies skausmų, meilių ir panašiai..

Gailiuosi kad tai greit norėjau užaugti.. Nes net nejaučiau kaip prabėgo mano vaikystė man pro akis.. Bet tikiu dar ne viskas prarasta, ir reik atsidžiaugti tuo ką dar galiu pasiimti iš tavęs Vaikyste..

Ačiū Migle, kad pakišai man tokia mintį :)