Tema be įrašo..

Momentais kaip tekstą užlieja ašaros, ir raidžių nebematau, kaip tekstas virsta be eilučių, tik juodu nubėgusiu raštu.. Taip ir eilės rašytos, nuslėptos puslapiuos pripaišytuose, už paišytuos... Kaip žodžius dėliojau puslapį baltam, tušinuką rankoj laikiau, nutolęs nuo miesto gausmo, ir namiškių šauksmo, pabėgęs kažkur toli, kur tik medžiai buvo artimi, atsisėdęs pasislėpęs, palikęs kasdienybe ten, nors akimirkai trumpai, gal valandai o gal dar vienai kitai, nutolau nuo garsų neleidusių suprasti savo klaidingų minčių, daviau laisvę, pajusti širdį sau, iš tikrų..